G. Stanišauskas: apie nevykusius ministro juokelius, nors gal tai ir ne juokai

Jei norite išvengti nuostolių dėl saulės arba lietaus, derėkitės, mieli žemdirbiai, su Dievu. Taip jums pasiūlė naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jei gerai pamenu, tai labai dideliu privalumu prieš paskiriant G. Surplį žemės ūkio ministru, anot jį siūliusiųjų, buvo laikomos būsimo ministro įvaldytos derybinio meno paslaptys.

Tačiau vakar pas kolegas „Delfi“ nugirsta frazė iš ministro lūpų, prisipažinsiu, šokiravo. Perklausiau kelis kartus tą konferencijos vietą ir vis tiek negalėjau patikėti, kad taip kalba žemės ūkio ministras, kuris tarsi iš niekur nieko sumanė pajuokauti, bet nutylėjo, jog tai viso labo juokai. Ironijos įspūdį galėjai tik nutuokti iš fono, kuriame nuskambėjo G. Surplio žodžius nulydėję juokeliai.

„Šiuo metu aš matau vienintelį būdą apsiginti vienais metais nuo potvynių, kitais metais nuo sausrų. Tai yra melstis. Daugiau būdų aš nematau“.

Tikriausiai visi suprastume, jei taip pasakytų Aušra Maldeikienė. Suprastume ir tada, jei tai pasakytų koks nors ūkininko kaimynas. Niekas dėl to nesuktų galvos.

Į A. Maldeikienę numotų ranka, o kaimynui dar ir pritartų. Nes juk kas belieka, kai draudimo bendrovės nedraudžia pasėlių, o jei ir draudžia, tai reikėtų įrodyti, kad tavo bulvės supuvo įmirkusioje dirvoje. Juk ne kartą girdėjome istorijų, kai draudikas atšauna, kad štai, augalo viršūnė tebežaliuoja, nors bulvės supuvo, bet išmoka vis tiek nepriklauso. Juk lapai žali!

Išsimušti kompensacijų iš Europos Sąjungos irgi nėra lengva, nes tam pirmiausiai reikia, kad Lietuvos žemdirbiai vienu balsu rėktų apie nelaimę, o valstybės institucijos pritaikytų tam tikrus įrankius ir metodikas nuostoliams apskaičiuoti ir vėliau dėl jų derėtųsi.

Bet nepasiūlyti jokio kito būdo, išskyrus poterius? Jokio kito. Tai neatleistina žemės ūkio ministrui. Mažų mažiausiai ką jis turėtų padaryti, tai viešai atsiprašyti ūkininkų už šį nevykusį juokelį, pasižadėti įsigilinti į žemdirbių problemas ir iš visų jėgų padėti silpniausiems. Būtent silpniausiems, nes tai parodytų jo, kaip ministro jautrumą.

O ką išgirdome mes? „Daugiau būdų aš nematau“. Išskyrus poterius. Tai tuomet kyla klausimas, ką jūs, ministre, veikiate šiame poste, jei nematote kitų išeičių? Ar jūs suprantate, kad tas smulkus ir net vidutinis ūkininkas kartu su savo šeima kasdien meldžiasi, kad nebūtų lietaus ir audrų, kad pamatęs ištryptą pasėlių lauką jis pirmiausiai ir kreipiasi į Dievą, prašydamas, jog nuostoliai būtų kuo mažesni. Nes tie nuostoliai kiekvienam ūkininkui kerta pirmiausiai per jo kišenę, per jo šeimą.

Nes tenka melstis dar ir dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, įvairiausių prižiūrėtojų ir inspektorių, NMA ir kitokių prievaizdų. Galiausiai, tenka kreiptis į Dievą prašant sau ir savo šeimai sveikatos. Tai ar jūs, ponas ministre, bent kruopelytę suvokiate savo ištartos frazės niekingumą?

Tarsi pieno supirkimo kainos būtų ne pačios žemiausios Europos Sąjungoje, tarsi kiaulių maras iš trečdalio kiaulių augintojų nebūtų atėmęs verslo. Tarsi tiesioginės išmokos būtų orios, palyginti su kitų šalių ir net ne tokių tolimų, ūkininkais.

Žmogus, kuris prarado derlių ne dėl savo kaltės, visuomet tikisi sulaukti pagalbos, o mažų mažiausiai atjautos.

Apsaugok Viešpatie mane nuo bado, maro ir ligų. Taip sakydavo mano seneliai. Šalia to pats pridėčiau, kad Dievas apsaugotų ir nuo tokių ministrų, nesuvaldančių savo liežuvio. Todėl pirmiausiai, ponas ministre, susivokite, kur patekote, kur esate ir ką veikiate. To linkiu nuoširdžiai ir iš visos širdies. Ir dar, pažadu, pasimelsti vakare už jus. Kad Dievas duotų išminties.

 

Gediminas Stanišauskas

agroverslo portalo „Agroeta“ vyr. redaktorius

gediminas@agroeta.lt

  • 2 komentarai
    Komentuoti

    1. Šį kartą redaktorius kirto pro šalį.   2018/06/07 at 16:08

      Kodėl redaktorius kirto pro šalį geriausiai paaiškina anekdotas apie suvalkietį, įnirtingai meldusį Dievą padėti laimėti loterijoje, bet taip ir nenusipirkusį bilieto. Lietuvoje yra pasėlių draudimas. Dar yra. Tik besidraudžiančių pasėlius nėra per daug. Nes dauguma į draudimą žiūri ne kaip į paspirtį bėdos atvejų, o biznį. Antra vertus, dejuojama, kad įmokos per didelės. Bet kaip jos gali būti mažos, kai besidraudžiančių tėra keletas. VA TADA IR KALČIAUSIAS TAMPA MINISTRAS. Jeigu žemdirbys apsidraudė pasėlius, bet juos suniokojo stichija, nuo kurios nedraudžiama Lietuvoje, tada valstybė turėtų pagelbėti. O kitais atvejais — patarimas melstis yra teisingiausias.

    2. Ukininkas   2018/06/07 at 17:08

      Puikus straipsnis puikus pastebėjimai apsaugok Viešpatie nuo tokių ministrų kurie nesiorientuoja nei kur nei ką veikia gal norėtų pabūti mūsų kailyje kai vienais metais skandina liūtys šiemet sausra baigia viską sunaikinti perdirbėjai centus moka produkcija

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.