Aiškėja veislininkystės įmonių likimas

(Vilnius, kovo 21 d.) Pagal pernai gruodį Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtintą valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo planą, atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų, keturias veislininkystės įmones – AB „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir UAB „Šilutės veislininkystė“ – numatyta privatizuoti.

Tačiau naujausiomis žiniomis, „Lietuvos veislininkystė“ privatizacijos gali išvengti. Žemės ūkio ministerijos valdomos įmonės veikla reikšminga šalies galvijininkystei, jautriam pienininkystės sektoriui. Šiaulių rajone veikianti, Marijampolės savivaldybėje padalinį turinti bendrovė laiko bulius reproduktorius, kaupia ir realizuoja įvairių veislių (Lietuvos ir Danijos žalųjų, anglerų, Švedijos žalmargių, airšyrų, džersių, žalmargių ir juodmargių holšteinų, Lietuvos juodmargių, senųjų vietinių veislių, taip pat įvairių veislių mėsinių bulių) aukštos kokybės spermą už priimtiną kainą.

Tuo tarpu kitų veislininkystės įmonių („Panevėžio veislininkystė“, „Kiaulių veislininkystė“ bei „Šilutės veislininkystė“) laukia pokyčiai. Vyriausybė artimiausiu metu dėl to turėtų priimti nutarimą. Realiai privatizacija vyks ateinančių metų pradžioje.

Pagal Žemės ūkio ministerijos ruošiamą Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo projektą, įmonės būtų privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis siekiant, kad jos patektų į paslaugos gavėjų rankas, drauge norima paskatinti kooperaciją. Valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas siūloma parduoti nominalia verte ir sumokant minimalų pradinį įnašą žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, tačiau ne mažiau kaip pusė kooperatyvo narių turėtų naudotis įmonės paslaugomis; kooperatyvas turėtų įsipareigoti dešimt metų užtikrinti veiklos tęstinumą.

Irma ĄŽUOLĖ

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.