„Agro Linas“ pasėlių priežiūros pamokos

 

(Panevėžys, birželio 22 d.) Intensyvių technologijų pasėlių auginimo sąnaudos pasiekė 700 EUR ha-1 ribą. Tuo tarpu grūdų ir rapsų kainos pasaulio rinkose nėra labai aukštos. Todėl ūkiams svarbu užauginti kuo didesnį derlių per daug neiškeliant jo savikainos. Dar šio mėnesio pabaigoje būtina išnaudoti visas galimas agrotechnines priemones, kurios pelningai didintų auginamų pasėlių vidutinį derlingumą. Šiame straipsnyje apie tai ir rašysime.

Svarbūs augalų vystymosi etapai

Prasidėjo birželio trečioji dekada, ką mes dar galime padaryti, siekiant išauginti didesnius ir aukštesnės kokybės javų bei rapsų (pagrindiniai komerciniai augalai) derlius? Prieš ieškant atsakymo į šį klausimą, prisiminkime, kokie augimo ir vystymosi procesai vyksta šį dešimtadienį:

–          žieminiai rapsai pasiekė X–XI vystymosi etapą, priklausomai nuo veislės ankstyvumo laipsnio, dirvožemio našumo ir sėjos laiko;

–          žieminiai javai įpusėjo arba baigia X organogenezės etapą;

–          vasariniai javai pradeda ir baigia žydėjimo-apsivaisinimo procesą (IX organogenezės etapas);

–          vasariniai rapsai ir žirniai baigia butonizacijos tarpsnį ir pradeda žydėjimo procesą (VIII–IX organogenezės etapai);

–          pupos pradėjo žydėjimo procesą (IX organogenezės etapas).

Matome, kad paskutinį birželio dešimtadienį vyksta vieni svarbiausių javų ir rapsų augimo bei vystymosi procesai: vasarinių javų žydėjimas ir apsivaisinimas, intensyvus žieminių javų grūdų bei žieminių rapsų sėklų augimas. Tai – laiko tarpsnis, kai ūkininkai dar gali daryti esminę įtaką būsimam pasėlių produktyvumui. Taigi, pradėti atostogauti dar per anksti.

Žieminiai rapsai

Šią vasarą žieminiai rapsai intensyviai žydėjo ir suformavo daug ankštarų. Didesnę jų dalį sudaro ankštaros, susiformavusios šalutinių ūglių žiedynuose. Mūsų skaičiavimų duomenys rodo: jei pagrindinio stiebo žiedynuose yra 75-95 ankštaros, tai šalutiniuose žiedynuose jų yra 135-167 vnt. Iš viso augale – 210-262 ankštaros. Dėl buvusios gegužės mėnesio sausros nemaža dalis šalutinių žiedynų ankštarų nunyko, o kitos liko silpniau išsivysčiusios. Pagrindinio stiebo ankštaros ilgos ir jose yra po 21–24 sėklas, o šalutinių žiedynų ankštaros labai skirtingo išsivystymo, jose daug mažiau sėklų –15–18 vnt. Būtų labai gerai, kad mums pavyktų iki rapsų kūlimo išsaugoti kuo daugiau dabar augale esančių ankštarų, o ankštarose – sėklų.

Šiuo laikotarpiu žieminių rapsų pasėliuose mažėja chlorofilo kiekis ankštarose ir stiebuose. Mažėja ir fotosintezės produktyvumas. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad birželio pabaigoje net sveikuose, ligų ir kenkėjų nepažeistuose pasėliuose, vidutinis fotosintezės produktyvumas paprastai tesiekia 120–150 kg ha-1sausųjų medžiagų. Tokio kiekio jau nepakanka sėklų masės didėjimui per dieną sunaudojamų (150–200 kg ha-1) sausųjų medžiagų. Likusį jų kiekį rapsų sėklos gauna iš stiebuose sukauptų atsargų. Šiuo laiku papildomi tręšimai ant ankštarų karbamido (30–40 kg ha-1) tirpalu dar būna ekonomiškai efektyvūs. Tręšimas per lapus laikinai (7–10 dienų) padidina fotosintezės produktyvumą iki 180–240 kg ha-1. Tačiau ne visada ūkininkams pakanka drąsos važiuoti su purkštuvais per vešlius pasėlius. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad dukartiniai tręšimai per ankštaras X-XI organogenezės etapuose padidina rapsų derlingumą 0,5-0,8 t ha-1. Tai – labai daug. Vidutinis šių tręšimų pelnas siekia 120-170 EUR. ha-1. Mūsų skaičiavimai rodo, kad šią vasarą žieminių rapsų vidutinis derlingumas tikriausiai sieks 3,2–3,5 t ha-1.

Žieminiai javai

Birželio šiltoki ir vidutiniškai lietingi orai bei gera pasėlių priežiūra pastebimai pagerino žieminių javų pasėlių būklę. Šio mėnesio viduryje jie baigė apsivaisinimo procesą, kurio metu apsivaisino net 75–80 % žiedynų. Šiuo laiku (06.20) pasėlių tankumas (4,7–5,5 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1) atitinka agrotechnines normas, o grūdų kiekis varpose (37–40 vnt.) jas netgi viršija. Primename, kad po apsivaisinimo varpose buvo net 45–50 grūdų užuomazgų. Iš jų per pirmąsias 10 dienų spėja nunykti 8–10 vnt. Tačiau šis ankstyvasis didelis grūdų užuomazgų nunykimas yra ne „katastrofa“, o biologinis dėsningumas. Taip, jį galima pristabdyti, bet sustabdyti ne.

Vėliau, prasidėjus pieninei brandai, grūdų nunykimo mastai labai sulėtėja. Mūsų užduotis aiški – išsaugoti kuo daugiau grūdų žieminių javų varpose. Gamybinių bandymų duomenys rodo, kad žieminių kviečių, esančių pieninės brandos pradžioje, pasėlių tręšimai per lapus makro- ir mikroelementų trąšomis labai sumažina tolesnį grūdų nunykimą varpose ir padidina grūdų būsimą masę. O žieminių javų tręšimas per lapus birželio pabaigoje-liepos pradžioje (pieninė-vaškinė branda) daugiau lemia grūdų masę.

Negalime pamiršti, kad pasėlio varpose sumažėjus vienu grūdu, jo derlingumas sumažėja 180–220 kg ha-1. Padidėjus 1000 grūdų masei tik 1 g, pasėlio derlingumas vidutiniškai padidėja 175 kg ha-1. Šią vasarą yra reali galimybė savo žieminių kviečių pasėliuose išauginti varpas, kuriose būtų po 33–35 grūdus ir kurių 1000 vnt. masė būtų ne mažesnė kaip 42–45 g. Kai kurie ūkininkai sugeba išauginti žieminius kviečius, kurių 1000 grūdų masė būna 47–50 g, dėl to pasėlio vidutinis derlingumas padidėja net 1,2–1,6 t ha-1. Ir visa tai pasiekiame papildomai tręšdami per lapus. Įprastos trąšos yra: karbamidas (20–30 kg ha-1) + mikroelementai (0,25 įprastos normos). Jeigu reikia, į darbinį tirpalą įmaišome ir insekticidų, nes galima amarų bei kitų kenkėjų invazija į žieminių javų pasėlius. Jautriausi amarams yra žieminiai kvietrugiai. Randama jų ir kviečiuose bei rugiuose. Amarų pažeisti grūdai ne tik būna mažesnės masės, bet ir prastesnės kokybės.

Vasariniai javai

Daugiausiai auginame vasarinių kviečių ir miežių. Šioms javų rūšims birželio trečios dekados pasėlių priežiūros darbai yra labai svarbūs. Per šį 10 dienų laikotarpį migliniai javai išplaukės, peržydės ir apsivaisins. Jeigu norime aukšto apsivaisinimo lygio ir sumažinti grūdų užuomazgų pirminio nunykimo mastus, iki žydėjimo pradžios pasėlius tręšiame per lapus, darbinį tirpalą sudarant iš šių preparatų: karbamidas (5–10 kg ha-1) + Yelia NPK (3–5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) arba Bratan Foliar (3–5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + karbamidas (5–10 kg ha-1).

Žydėjimo viduryje atliekamas purškimas nuo vienos pavojingiausių ligų – varpų fuzariozės: pasėlius reikia nupurkšti fungicidų mišiniu: Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,5–0,7 l ha-1) arba Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8–1,0 l ha-1).

Apsivaisinimo procesui pasibaigus, varpose susiformuoja grūdų gemalinės užuomazgos, kurios per pirmąsias 5–10 dienų labai sparčiai auga (vandeninga branda). Jei tada padarysite vasarinių kviečių varpos išilginį pjūvį, rasite 40–50 vnt. grūdų užuomazgų. Praėjus 5–10 dienų po apsivaisinimo, siekiant sumažinti užsimezgusių grūdų nunykimo tempus, pasėlius reikia tręšti per lapus. Įprastos trąšos yra: karbamidas (20–30 kg ha-1) + Yelia NPK (4–5 kg ha-1) + mikroelementai (0,25 įprastos normos).

Ankštiniai augalai

Iki birželio vidurio ankštinių augalų pasėlių būklė buvo gera, tokia ji išliko ir dabar. Tačiau mus neramina iš ūkininkų gaunamos žinios, kad augalų šaknyne sparčiai nyksta gumbelinės bakterijos. Paprastai gumbelinės bakterijos palieka ankštinius augalus žydėjimo pradžioje arba net jo viduryje, o šią vasarą – 5–10 dienų anksčiau. Šis reiškinys vyksta pagal tokią schemą: gumbeliai pirmiau sunyksta silpnesniuose augaluose arba pasėliuose, esančiuose rūgštesnėse dirvose, o po to prasideda jų nykimas ir vešlesniuose pasėliuose. Mūsų nuomone, ūkininkai privalėtų įvertinti savo ankštinių augalų pasėlius: neradus reikiamo kiekio gumbelių (14–18 vnt. žirnių ir 25–35 vnt. pupų šaknynuose), nuspręsti, ar ne vertėtų pasėlius patręšti 100–200 kg ha-1 amonio salietros arba 150–250 kg ha-1 amonio sulfato. Taip, šią vasarą mes siūlome ankštinius augalus tręšti didesnėmis azoto trąšų normomis ir tręšimą pradėti anksčiau, nes pasėliai tankoki, o dirvose mažokos azoto atsargos.

 

Birželio trečiąją dekadą žirniai ir pupos masiškai žydės ir ilgokai tęs apsivaisinimo procesą. Svarbiausi pasėlių priežiūros darbai šiame laiko tarpsniu yra tręšimai per lapus ir purškimai pesticidais. Tai labai svarbus periodas, nuo kurio priklauso augalo produktyvumas. Prieš žydėjimą, pasėliai tręšiami per lapus mikroelementinių trąšų ir biostimuliatorių mišiniais. Purškimo tirpalas sudaromas: iš Oligo Ranau (1,0 l ha-1) + Wuxal Mo (0,5 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) + Wilis NPK (3–4 kg ha-1). Žydėjimo metu ankštinių pasėliai purškiami fungicidu Signum (1 kg ha-1), siekiant sustabdyti pilkojo ir sklerotinio puvinių, šokoladinės dėmėtligės ir askochitozės plitimą. Iš insekticidų pasirenkame Fastac 50 ES (0,2 l ha-1) arba Proteus (0,75 l ha-1), siekiant apsaugoti pasėlius nuo svarbiausių kenkėjų, ypač vaisėdžių (žirniuose) ir amarų, grūdinukų (pupose).

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Prof. Albinas Šiuliauskas

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.