A. Gapšys sako, kad italų fermeriai taip nesiskundžia, kaip mūsų šalies žemdirbiai

(Vilnius, birželio 8 d.) Viešpats neišgirdo žemdirbių maldų ir sinoptikai jau skelbia, kad stichinė sausra ne už kalnų, netrukus galinti apimti visą Lietuvą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys teigia, kad jau 2-3 metus mūsų šalies žemės ūkis negali taip gyventi, kaip gyveno 7-8 metus, kai mes neturėjome didelių gamtinių problemų.

„Per tą laikotarpį pavyko ir derlingumą žymiai pagerinti ir kitose srityse tų problemų nebuvo. Bet pastaruosius dvejus metus turėjome per daug drėgmės ir lietaus, o dabar viso to yra per mažai. Tai neišvengiamai atsilieps mūsų galutiniams rezultatams, kaip nutiko ir praėjusiais metais“, – sako A. Gapšys.

Analitikas teigia, kad nepaisant gamtinių kataklizmų, didžioji dalis žemdirbių pernai suspėjo nuimti derlių.

„Jei paanalizuotume 1-2 metų derlius, kai buvo daug lietaus, galima konstatuoti, kad nuostoliai buvo minimalūs, o tai reiškia, kad daug kalbėjome, bet rezultatai nebuvo tokie prasti“, – akcentuoja A. Gapšys.

Specialistas pripažino, jog šalis pernai neteko žirnių ir pupų derlių. „Bet grūdines kultūras išsaugojome. Derlingumas buvo išties geras ir jei 2017 m. rugpjūtį nebūtų buvę tiek liūčių, galėjome turėti ir rekordinį grūdų derlių“, – teigia A. Gapšys.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas tikina, jog šie metai „nėra tokie tradiciniai“.

„Tačiau nesulaukus rudens kažką pasakyti sudėtinga. Jei sausra bus, nesulauksime lietaus, padarinių turės augalininkystės ir daržininkystės sektoriai. Tačiau sodininkystės sektoriui, jei išliks panašūs orai, bus itin derlingas sezonas“, – sako A. Gapšys.

Gyvulininkystės sektorius, pasak A. Gapšio, pašarais jau yra apsirūpinęs, tad grėsmės jam nėra.

„Man teko praėjusiais metais būti Italijoje ir mačiau dar didesnę sausrą, kai upės ir ežerai buvo išdžiūvę, tačiau italai, skirtingai nuo lietuvių, kažkodėl nekėlė prarasto derliaus kompensavimo problemos“, – kalbą jau kita linkme pasuko A. Gapšys.

Jo teigimu, italai pripratę prie stichinių nelaimių ir stengiasi nepulti visko auginti, neapsidraudę nuo nuostolių.

„Juk gamtai įtakos nepadarysi ir jei žvelgti į ankstesnius metus, nebūtina sėti ten, kur yra užliejamos žemės, o ten, kur sausros, reikia pasirūpinti drėkinimu“, – sako A. Gapšys.

Jis žemdirbiams pirmiausiai siūlo optimistiškiau į viską žvelgti.

Agroeta

  • 8 komentarai
    Komentuoti

    1. Anonimas   2018/06/08 at 11:43

      Nu bet ir žiaurų ką šitie žmonės kalba tegul atvažiuoja parodysiu kaip atrodo nusienautos pievos kai gyvulių jau nebėra kur ganyti šieno ir beveik nebus kuo šerti žiemą ir kaip kalba šitie ponai

    2. Ukininkas   2018/06/08 at 11:43

      Nu bet ir žiaurų ką šitie žmonės kalba tegul atvažiuoja parodysiu kaip atrodo nusienautos pievos kai gyvulių jau nebėra kur ganyti šieno ir beveik nebus kuo šerti žiemą ir kaip kalba šitie ponai

    3. Anonimas   2018/06/08 at 11:46

      Geda Gapsi turetu jums buti

    4. ?   2018/06/08 at 13:04

      ką jūs čia kalbat ,gyvulininkystės sektorius pasiruošė pašarų,kaip pasiruošti jeigu išdžiūvo visos pievos,ypač dziūkijoje.Žinot ,tas optimizmas su kiekviena diena blėsta.

    5. Gabrinaviciene   2018/06/08 at 13:28

      Na ,jei A.Gapšys taip nusišneka ….tai ką kalbėti apie visus kitus ,nuo kurių sprendimų yra priklausoma , mūsų žemės ūkio padėtis !?

    6. Anonimas   2018/06/08 at 13:36

      Šneka šneka normaliai o gale pist ir taip nupeza kad ner ką sakyt😄

    7. Ona   2018/06/08 at 15:16

      Gal ponas pasakys kokias pieno supirkimo kainas taip pat ir išmokas gauna italai jei lygina su mumis įdomu būtų sužinoti

    8. Ūkininkas   2018/06/11 at 09:07

      Pradekim nuo to kokias išmokas gauna italai ir kokios produkcijos supirkimo kainos. Kas kie laiko pas italų keičiasi zu ministrai ir kokią kompetenciją je turi savo srityje. Kas kiek laiko keičiasi zu strategijos. Turėdami tokias sąlygas kaip mes italai nedejuotu o seniai būtų jums subines issparde.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.